NASA archyvuose rasti du nežinomi tarpžvaigždiniai objektai, nukritę į Žemę

Astronomai, remdamiesi NASA CNEOS duomenų baze, nustatė, kad du nežinomi objektai, nukritę į Žemę, atvyko iš tarpžvaigždinės erdvės. Jų kritimo datos ir vietos yra žinomos, o tyrimai atskleidė, kad jų greitis buvo per didelis, kad jie būtų Saulės sistemos dalis.

Tarpžvaigždiniai objektai ir jų atradimas

Po 2017 m. atradimo, kai buvo pastebėtas garsusis objektas Oumuamua, astronomai pradėjo manyti, kad Saulės sistemą ir Žemę dažnai aplanko tarpžvaigždiniai kūnai. Tačiau iki šiol technologijos nebuvo pakankamai pažangios, kad juos užfiksuotų arba neįprasti įvykiai likdavo nepastebėti.

CNEOS duomenų bazės analizė

NASA CNEOS (Center for Near-Earth Object Studies) duomenų bazė registruoja didelius objektus, įskriejančius į Žemės atmosferą. Daugiausia duomenys gaunami iš JAV karinių palydovų, kurie stebi staigius švytėjimus atmosferoje.

Vienas iš objektų, pažymėtas kaip CNEOS 2014-01-08, nukrito 2014 m. sausio 8 d. Ramiajame vandenyne netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų. Jo greitis Saulės sistemoje buvo žymiai didesnis nei įprastų asteroidų ar kometų, todėl manoma, kad jis nėra Saulės sistemos dalis.

Nauji tarpžvaigždiniai objektai – CNEOS-22 ir CNEOS-25

2023 m. ekspedicija Ramiajame vandenyne, vadovaujama Harvardo universiteto profesoriaus Abraomo Löbo, surinko mažas metalines sferas, kurios laikomos meteorito lydyto medžiagos dalelėmis. Profesorius aktyviai tiria CNEOS 2014-01-08 ir teigia, kad tai nėra vienintelis tarpžvaigždinis objektas, nukritęs į Žemę.

Remiantis naujausiais matavimais ir simuliacijomis, nustatyta, kad dar du objektai – CNEOS-22 (2022-07-28) ir CNEOS-25 (2025-02-12) – taip pat atvyko iš tarpžvaigždinės erdvės. Jie nukrito:

• 2022 m. liepos 28 d. Ramiojo vandenyno tropinėje zonoje, kelis šimtus kilometrų nuo Peru krantų;
• 2025 m. vasario 12 d. Barenco jūroje, tarp Naujosios Žemės ir Pranco Jozefos žemės.

Jų greitis artėjant prie Saulės siekė 45–47 km/s, kas viršija greitį, reikalingą pabėgti iš Saulės sistemos. Mokslininkai atliko milijoną simuliacijų, keisdami greičius ir trajektorijas, ir nė vienu atveju šie objektai nebuvo panašūs į vietinius.

Išvados ir tolimesni tyrimai

Mokslininkai pažymi, kad net ir didinant matavimo paklaidas kelis kartus, tarpžvaigždinės kilmės versija išlieka patikima. Šie atradimai praplečia žinias apie tarpžvaigždinių objektų pasitaikymą Žemės aplinkoje ir skatina tolesnius tyrimus.

Medžiaga parengta remiantis obzor.lt duomenimis.